Legenda pasakoja, kad vaisingumo deivė Demetra, visur ieškodama savo prarastos dukros, nevilties minutę nusviedė savo pjautuvą ant jūros kranto. Jo ašmenys nusileido į jūrą, ir toje vietoje iškilo pusiasalis, savo forma atkartojantis Demetros pjautuvo išlinkimus.
Net ir pirmasis miesto pavadinimas – Drépanon išvertus iš graikų kalbos reiškia pjautuvą.
Trapanis, kažkada buvęs tik nedideliu žvejų kaimeliu, išsidėstęs siaurame pusiasalyje, ir vaikščiodami siauromis senamiesčio gatvelėmis, į kurią pusę bepasuktume, netrukus išeiname prie žydruojančios jūros. Miestas nuo seno garsėja žuvimi ir druska, gardžiu alyvuogių aliejumi, o pastaraisiais metais – dar ir vynu.
Trapanis yra strategiškai svarbus vakarų Sicilijos taškas, nuo seniausių laikų viliojęs užkariautojus. Įvairiais laikotarpiais miestą valdė romėnai, vandalai, Bizantija, arabai, normanai. Nenuostabu, kad Trapanio provincijoje yra gausybė istorinių vietų ir paminklų, keliones į Siciliją paverčiančių savotiškomis kelionėmis laiku.
Senamiestis
Pagrindinė senamiesčio gatvė Corso Vittorio Emanuele – viena gražiausių. Tiek vietiniai gyventojai, tiek turistai čia mėgsta vaikščioti neskubėdami, dairydamiesi į parduotuvių virtinas, nepaprastai gražius, gausiai dekoruotus 17-19 amžių pastatus, iš kurių išsiskiria aukštu bokštu pasipuošę rūmai Palazzo della Gidecca.
Pagrindinė miesto šventovė – 1315-1332 m. pastatyta Švenčiausios Mergelės Marijos bažnyčia (Santuario Dell Anunziata). Bažnyčia ne sykį perstatyta, todėl dabar jos architektūroje galima įžvelgti susipynusius kuo įvairiausius stilius, nuo gotikos iki renesanso, ir net arabų architektūros elementų. Nuo XIV a. altorių puošia Madonos su kūdikiu statula, kurią atgabeno Pizos riteris, audros jūroje metu davęs įžadą statulą padovanoti miestui, kurio žemę pirmiausiai palies jo kojos, jei pavyks išsigelbėti.
Turistai mėgsta lankytis nacionaliniame Pepoli muziejuje (Museo Nazionale Pepoli), kuriame saugomi graikų ir romėnų epochos radiniai, yra koralų apdirbimo ekspozicija, paveikslų galerija. Muziejus įsikūręs buvusiame karmelitų vienuolyne.
Senamiesčio centre galima apsilankyti XVII a. San Lorenco katedroje, XIII a. Pranciškaus Asyžiečio bažnyčioje.
Beje, Trapanyje vyksta populiaraus italų teleserialo „Aštuonkojis” veiksmas.
Druskos kasyklos
Lankantis Trapanyje, būtina aplankyti miesto pakraštyje esančias druskos kasyklas. Pirmieji druską iš jūros vandens išgauti čia pradėjo finikiečiai. Tuo pačiu principu druska išgaunama ir dabar. Jūros pakrantėje iškasami nedideli baseinai, kurie pripildomi jūros vandeniu. Kai saulė išgarina vandenį, ant baseino sienelių lieka druskos sluoksnis. Po maždaug 80 dienų jis jau būna apie 10 cm storio, tuomet atsargiai nugremžiamas. Druska išgaunama tik vasaros mėnesiais, kai saulė karščiausia ir vanduo garuoja intensyviausiai. Trapanyje yra nedidelis druskos muziejus (Museo del Sale di Nubia), kur galima detaliau susipažinti su druskos gavybos procesu.
Erišė
Pasakojama, kad Erišės (Erice) miestelį ant kalno viršūnės įkūrė Erikas, pačios deivės Veneros sūnus. Būtent čia nuo persekiotojų neva slėpėsi Dedalas ir ilsėjosi pavargęs nuo žygdarbių Heraklis. Kelias aukštyn link miestelio vingiuoja serpantinais, o už kiekvieno posūkio atsiveria kvapą gniaužantys vaizdai. Dabar į kalno viršūnę jau galima pasikelti ir lyno keliu.
Erišėje lengva pasinerti į viduramžio atmosferą. Siauros gatvelės, kuriomis vargiai prasilenktų du riteriai ant žirgų, puošnūs rūmai, bažnyčios, kurių mažame miestelyje yra apie 60. Daugiausia lankomos dvi pilys – arabų pastatyta Castello di Pepoli ir normanų laikus menanti Castello di Venere.
Žvelgiant iš Eričės į Trapanį galima įsitikinti, kad jo kontūrai tikrai primena pjautuvą, o giedrą dieną gerai matosi Egadijos salos. Žvelgiant vakarų pusėn, atsiveria Tirėnų jūra.
Egadijos salos
Trapanis – vartai į savo grožiu ir paplūdimiais garsėjančias Egadijos salas (Isole Egadi). Uostas yra čia pat senamiestyje, o keltai ir nedideli laiveliai kursuoja nuolat. Kelionė trunka 20–60 minučių, žiūrint į kurią salą plauksite. Egadijos salos – smulkių, kalnuotų salų grupė Viduržemio jūroje. Didžiausios – Favinjana, Levancas, Maretimas.
Favinjana (Favignana) yra arčiausiai. Savo forma sala primena drugelį, o jos pakrantėse daugybė įspūdingų grotų, kurias ypač mėgsta povandenio pasaulio tyrinėtojai. Pagrindinis miestelis, taip pat vadinamas Favinjana.
Nedidutėje Levanco (Levanzo) saloje yra tik vienas kaimas, todėl čia besilankant apima palaiminga ramybė, užsimiršta bet kokie rūpesčiai. Reljefas kalvotas ir nepaprastai gražus. Nuo įspūdingų kalvų galima grožėtis tolumoje boluojančia Sicilija, arba lepintis nedideliuose jaukiuose paplūdimiuose.
Maretimas (Marettimo) – toliausiai nuo Trapanio esanti sala, sužavi laukine gamta. Vaikštant kalnų takeliais vos ne už kiekvieno posūkio atsiveria žydruojanti jūra, o svetingi salos gyventojai kviečia paragauti šviežios žuvies jaukiuose šeimyniniuose restoranėliuose.
Marsala
Trapanio provincijoje esanti Marsala – toliausiai į vakarus nutolęs Sicilijos miestas. Būtent čia, Marsaloje, 1860 m. gegužės 11 d. išsilaipino Džiuzepė Garibaldis su savo vyrais. Jo atminimui mieste pastatyti įspūdingi Garibaldžio vartai, išpuošti liūtų galvomis.
Marsala garsėja ne tik puikiais paplūdimiais, istoriniais paminklais ar architektūra. Ko gera labiausiai jos vardą išgarsino to paties pavadinimo vynas. Neįtikėtina, tačiau Trapanio provincijoje pagaminama daugiau vyno, nei Austrijoje, Čilėje, Vengrijoje ar Italijos Toskanos regione. Jei važiuosite sekdami Strada del Vino Marsala nuorodas, galėsite apsilankyti pas vietinius vyno gamintojus, kviečiančius apsilankyti jų vyno rūsiuose ir padegustuoti kvapnaus vyno, kartais išlaikyto ilgiau, nei dešimt metų.
Pigus skrydziai i Trapani vykdomi iš Kauno tik vasaros sezonu, nuo balandžio mėnesio:
https://avia.lt/skrydziai/salys/Italija/Trapanis/
Skrendama pirmadieniais ir penktadieniais, kainos svyruoja priklausomai nuo lėktuvo užkrovimo, jeigu lėktuvas nesikrauna, galima suskraidyti ir už 300 Lt. į abi puses.