Marakešas – vienas iš didžiausių Maroko miestų, įsikūręs Aukštųjų Atlaso kalnų papėdėje. Miestas, kurį 1062 m. įkūrė Almoravidų dinastijos pirmasis valdovas Jusufas ibn Tašminas, tapo gigantiškos Maroko imperijos sostine, kuria išbuvo labai ilgai ir davė pavadinimą visai valstybei.
Šiandien Marakešas pasiekiamas pigiais skrydžiais, todėl nenuostabu, kad daugelis keliones į Maroką pradeda nuo šio miesto.
Marakešas vadinamas raudonuoju miestu – tokios spalvos sienos supa jo senamiestį – Mediną, o gatvės, pastatų sienos ir net stogai švyti visais ochros atspalviais – nuo ryškiai raudonos, iki gelsvai oranžinės.
Marakešas susideda iš dviejų dalių: Medinos ir Gelizo (GuOliz).
Medina, aptverta devyniolikos kilometrų ilgio sienomis, yra Marakešo istorinis ir kultūrinis centras, įtrauktas į UNESCO saugomų objektų sąrašą. Pagrindiniai orientyrai čia yra Kutubijos minaretas ir Jemaa el Fna aikštė, į kurią veda visos gatvės, prospektai ir aikštės. Nuo Kutubijos minareto prasideda Mohammedo V prospektas. Nusidriekęs keletą kilometrų, jis sujungia Mediną ir Gelizą. Šiame prospekte išsidėstę šiuolaikinės parduotuvės, automobilių nuomos punktai, kavinės, viešbučiai.
Marakeše yra nesuskaičiuojama daugybė įvairių užeigų – nuo aukščiausio lygio restoranų, kur stovi puikiai serviruoti stalai, iki paprastų kaimiškų medinių stalių, kur brochettes arba keftas kepama čia pat, gatvėje. Tvyro nuostabus aromatas, praeiviams žadinantis apetitą. Visur siūlomos ką tik išspaustos šviežių vaisių sultys.
Jei norite tiesiog paklaidžioti po Marakešą, įsidėmėkite keletą orientyrų, kurie neleis jums paklysti. Nors tai nėra labai didelis miestas, jo senamiestis pakankamai klaidus, todėl kad nepaklystumėte, nepameskite iš akių Kutubijos minareto ir visada žinokite, kurioje pusėje yra pagrindinė Mohammedo V gatvė.
Lankytinos vietos:
JEMAA EL FNA aikštė tradiciškai yra pagrindiniu Marakešo traukos centru, nuo kurios visi keliautojai pradeda pažintį su Marakešą, į kurią po klaidžiojimų siauromis gatvelėmis sugrįžta vėl ir vėl.
Aikštė atbunda rytą 7:30, kai atsiveria turgaus vartai. Jemaa el Fna tampa didžiuliu turgumi. Ankstų rytą lankytojų čia dar mažai. Statomi mediniai prekystaliai, apelsino sulčių pardavėjų furgonai. Po šiaudiniais stogais savo prekes išdėlioja prieskonių pardavėjai. Vaisių ir daržovių prekeiviai susirenka šiek tiek vėliau. Jie atvyksta su savo prekėmis iš aplinkinių kaimų.
Nors prekyba vyksta visą dieną, tikrasis gyvenimas Jemaa el Fna aikštėje prasideda tik nusileidus saulei. Nesuskaičiuojami gatvės vaidinimai, burtininkai ir astrologai, ugnies rijikai bei gyvačių kerėtojai – visi jie renkasi čia. Čia viskas tikra, viskas gyva. Tik ištieskite ranką piešėjai chna, ir per dešimt minučių jūsų plaštaka bus papuošta įmantriausiais, nepakartojamais raštais. Prekeiviai ir vandens nešėjai guerrabs, siūlantys atsigerti iš kailinio krepšio, prie kurio pritvirtinti variniai varpeliai bei visokie blizgučiai, trilinki susilenkę siūlo paslaugas batų valytojai, čia pat vaikšto burtininkai, skaitantys likimą iš jūsų delno, šokėjai ir muzikantai, kurių galvos apdangalai papuošti kriauklytėmis, senovinių legendų ir visokių istorijų pasakotojai, už kelis pinigėlius pasakojantys apie keliones dykumomis bei atveriantys jums prabangių rūmų istorijas.
Naktimis Jemaa el Fna aikštėje atsiranda daugybė staliukų ir visa erdvė virsta kavine po atviru dangumi.
Kutubija mečetė – tai Marakešo simbolis. Didžiulis minaretas, iškilęs virš miesto, matomas iš tolo. Mečetę 1147 m. pradėjo statyti karalius Abd Al-Mumin, statybos baigtos 1199 metais. Pavadinimas kilęs iš arabiško žodžio al-Kutubijjin, reiškiančio bibliotekininką. Taip vadinamas todėl, kad nuo seno aikštėje prie mečetės buvo pardavinėjami rankraščiai. Katubijos minareto aukštis 69 m. Mečetės viduje yra maldos patalpos, gausiai išpuoštas vidinis kiemelis.
Bachijos rūmai (Palais de la Bahia), kuriuos didysis viziris pastatė vienai savo žmonų. Rūmai pastatyti 19 a. Jų statyba truko ilgai, viziris įsigydavo vis naujų sklypų, kuriuos prijungdavo prie rūmų. Galų gale rūmai pradėjo panešėti į labirintą: pilni gražių vidinių kiemelių su fontanėliais, egzotiškais augalais, raižytomis kolonomis ir dekoruotomis lubomis. Įdomu tai, kad žiūrint į rūmus iš išorės negalima net įtarti, kokios grožybės ir kokie turtai slypi viduje.
El Badi rūmai (Palais el Badi). Buvusi karalių rezidencija, pastatyta 1578 metais už portugalų pinigus, kuomet Maroko karaliaus kariuomenė nugalėjo portugalus ir privertė juos mokėti duoklę.
Prabanga čia buvo sukurta neišpasakyta: marmuras iš Italijos, oniksas iš Indijos, granitas iš Škotijos. Iškart po pastatymo šie rūmai buvo vadinami gražiausia pasaulyje vieta. Didžiulė teritorija aptverta kelių metrų aukščio mūrine siena. Deja dabar viskas sugriauta, išlikę tik sienų fragmentai, ant kurių sukrauti gandrų lizdai. Jų kalenimas aidi visoje buvusių rūmų teritorijoje. Galima tik įsivaizduoti, kaip kažkada atrodė 360 rūmų kambarių, stebėtis milžinišku baseinu, aplink kurį prisodinta apelsinmedžių.
Be jokios abejonės Marakešas – Maroko rytinės dalies širdis. Nuostabus savo atgijusia istorija ir nesibaigiančiu bruzdėjimu. Marakešas turi kuo sužavėti tiek europietį, tiek arabą. Tai įspūdingi ir nepamirštamus įspūdžius paliekantys vartai į pasaką.
Pigus skrydziai i Marakesa
Nuskristi į Marakešą iš Lietuvos tiuesiogiai su ryanair galimybės kol kas nėra, tačiau kainos su persėdimais nėra didelės apie 600 – 700 Lt. į abi puses skrendant per Milaną ar Eindhoveną:
https://avia.lt/skrydziai/salys/Marokas/Marakešas/
